apžiūrėti


apžiūrėti
apžiūrė́ti, apžiū̃ri (apžiū̃ria Jrb, apžiū́ro Azr, Kpč), -ė́jo Rtr, Š, , NdŽ, ; H, H161,162, R, R65, , 87, D.Pošk, N, M, J, LL113,125,204, L, ŠT31 1. tr., intr. Pns apžvelgti, aprėpti žvilgsniu, norint sužinoti ar patirti, koks kas yra, išsiaiškinti: Apejo apejo tas karves, apžiūrė́jo ir nenupirko Sld. Busilai aplaksto, apžiū̃ri, jei numato, kad išmaitins, peri Pg. Mane apžiūrė́jo, kaip aš apsirengęs Plšk. Užusukę apžiūrė́jom jų naujuosius namus Krs. O apžiūrėk rankas mano Sut. Kartu apžiūrė́si ir muno tėviškę, iš kur aš išejusi Lkv. Apžiū́ro, kad čia, sako, gal naminis bus LKT366(Mrs). Veda du tris vyrus, apžiū̃ria iškadą ir turia apsimokėt [už nuganymą] Mšk. Lovą gerai apžiūri, kad kartais koks kerštininkas nebūtų joje paslėpęs lazdos ar akmens, nes, esą, tada jaunavedžiai nesugyventų ir muštųsi LEVIII47. Tas kurmonas išėjo su pačia apžiūrė́t tos žemės Sb. Bobutė apžiūrė́jo, sako, kirmėlė tau įkando Plvn. Apžiūrėjo trobas, pastoges, išgraibė kabliais šulinius ir artimesnius prūdus A.Mišk. Tas ponaitis buvo velniukas ir nubėgo jis po visus miškus, po visas girias medžius apžiūrėdamas LMD(Žg). Siųsčia tėvelį, siųsčia senutėlį bernelio svirnelio apžiūrėti LLDII633(Rk). Janeliūnas apžiūrėjo namą, perlipo per tvorą ir stovėjo ties langais, kur gyveno jo žmona J.Marc. ^ Daug apžiūrėjo, bet nieko neregėjo KrvP(Vlk). Visų sumintas, akių neturi, visų tarpukiškius apžiū̃ri (slenkstis) JT383.
apžiūrė́tinai adv.; D.Pošk. apžiū̃rimai adv.; D.Pošk. | refl. intr., tr.: R377, 507, D.Pošk, Sut, N, M, J, LL125,212, Š, ŠT296,300, NdŽ: Ažuperniai vienas atėjo spiečius, jos (bitės) apsižiū̃ria ir skrenda bent penkis kilometrus Kp. Dieną apsižiūrė́jo, o naktį atėjęs ir pavogė Skrb. Nuej[o] apsidairydama, apsižiūrė́dama Dv. Mūs mergšės kap apsižiūrė́jo, kap ėmė verkt – namo ir namo Sn. Apsižiūrė́jo, kur seneliai gyveno Skp. Rytą apsižiū́rau, neseka ižeit – pripustė Rtn. Jis ateina ties tuo uosiu, dabar jis apsižiū̃ria tę vietą – kaip dabar ma[n] išeit ant namų Jrb. Kaip čia nuvažiavom ir apsižiūrė́jom, kur esam, tai matėm, kad čia biedningas gyvenimas Ktč. Jonas gožinėja po tą dvarą apsižiūrėdamas, nes ten daug naujų daiktų pamatė BsPIII49. Mikėnas buvo linkęs lukterėti [su šienapjūte]. Tegu kiti pradeda, tada apsižiūrėjęs bei apsvarstęs pradės ir jisai A.Rūt. | prk.: Senyston apsižiū́rai, kiek čia gyvenai, nepajutai ilgumo Rtn. ^ Gyvenimas praslinko, apsižiūrėt nesuspėjo, o mirti jau reikėjo KrvP(Pmp).Všv, Plšk, Žž, Vlk tikrinti (sveikatą): Du litai buvo, ką apžiū́ro daktaras Dg. Atavežė mama gydytoją, apžiūrė́jo [brolį], sako, tai nieko baisaus Aln. Tas daktaras jį apžiūrė́jo apžiūrė́jo i išrado, ka jau jis labai blogai Nm. Apžiūrė́jo, reikia Kaunan vežt Dgč. Ligonį daktaras apklausė, apžiūrė́jo Rud. Apžiūrė́jo sveikatą, viską Jrb. Pirma ateina daktaras, apžiū̃ria, karštį pamatuoja [bekonui] Škt. Tai paskui jau daktaras atej[o], apžiūrė́jo, pasakė, kad jau nieko iš jos (karvės) nebus Lzd.
2. tr. žiūrint pastebėti, pamatyti: Kap apžiūrė́jau, kad vilnutės, tai nenorėjau ir darinėt [tokių grybų] Pv. Ana apžiūrė́jo, ką dalgė kruvina Grv. | refl.: Apsižiūrė́[jo], kad negerai padarė Mrc. Bitės apsižiū̃ri, ką jau motkos nėra Rod. Simonas apsižiūrė́jo, kad važiuoja anys Zt. Ir neapsižiūrėsi, kai pakils audra KlK45,22. Apsižiūriù, kad iš vandens galvą iškišusi didžiuvė geria vandenį (ps.) Plv. Juočbalienė apsižiūrėjo, kad viena burna per daug prie stalo, ir atstatė kampininkę Agotą V.Bub. Panelė jau apsižiūrė́jo, kad anas labai gražus (ps.) Jdp.užmatyti, pajusti: Blakė išsiaudžia, bet greit ir apžiū́rai, akis turėjom Kpč. | Ožkas laikė saloj, vilkai apžiūrė́jo ir išpjovė visas Vrn. Čigonai apžiūrėjo, kad mėsos puodas padėtas LTR(Rk).refl. atkreipti dėmesį, nejučiomis pastebėti: Jau jis nuvažiav[o] gana gerą galą, apsižiūri, kad jau jo motinos nėra BsPIV42. Apsižiūrė́jo, kad jau nuejo Zt. Čia gali būti kiek kalta ir žurnalo korektūra arba neapsižiūrėjusi redakcija J.Jabl. Jau į rudenį apsižiūrėjo Juza: geležis namuose besibaigianti J.Balt. Juk dabar neapsižiūrėsi – dienos ir nėr A.Vencl. Netrukus po sūnaus išvykimo ponai apsižiū́rėjo, kad pavogti pinigai (ps.) Plv. Kai sulaukė žiemos, tėvas apsižiūri, kad kluone atsirado vagis ir pavogė pašarą LTR(Ldvn). Apsižiūrėjau, kad aš iš kito galo kaimo užvažiavau LTR(Auk). Paskui karalius apsižiūrėjo, kad kiekvieną naktį po vieną obuolį pragaišdavo LMD(Dkš). ^ Eidamas medžioti apsižiūrėjo, kad šunys neėdę KrvP(Šk). Apsižiūrė́jo lyg merga antru vaiku Klvr. Apsižiūrėjo, kad ieško, ko nepadėjo KrvP(Mrk). Apsižiūrėjo, kap marti į devintus metus, kad šuo be uodegos LTR(Alvt). Marti už metų apsižiū́ro, kad kalė be uodegos Pv. 3. tr. prižiūrėti, globoti (karšinant, slaugant): Motiną aplaikė gražiai, apžiūrė́ta senė Strn. Sakė – apžiūrė́ta, apiplauta Al. Ir išplauta, ir apžiūrė́tas kožnas [senelių prieglaudoje] Skdv. Bobutė ligonį apžiū̃ri ir vaiką te da nuprausia Sld. Nebijau aš ubagyno, pensiją atiduosiu, o būsiu apžiūrė́ta, pamaityta Plut. Koks tu vaikas, kad savo motinos neapžiūri! Ėr. Kas apžiū́ria i penia tuos du kirminukus, tas būtų apžiūrė́jęs i tuos du vaikelius BM269(Grnk). Gal y[ra] vaikų, gal atvažiuos apžiūrė́t [nusenusių tėvų] Mžš. Apžiūrė́jo mane ta bobutė, mamos tai arti nebuvo Lb. Myžalais smirda vaikai, neapžiūrė́ti Aln. Mes mamą apžiūrė́jome, šešis metus an patalo gulėjo Sdb. Senas pats savę[s] neapžiū́rai Drsk. | refl. tr.: Svetimus vaikus ką tę apžiūrė́si, savę neapsižiū́rai Azr. Tuodu seniai vienas kito nevalioja apsižiūrė́t, tai smarvė būva už kilometro Jrb. Mes viena kitą apsižiū́rom Bgt. Kap gali save apsižiūrė́t, tai Dievo dovana . Aš namie apsižiūrė́davau tuos vaikiukus Ar. Jeigu neapsìžiūria žmogus pats, tai i nereikalingas ant svieto Klm. Save apsižiūrėk pirma, o paskui kitą mokyk Vlk.aptvarkyti, apliuobti: Jis apžiūrė́jo savo apývoką, savo ūkį J. Prižoliaunu, pritrupinu kurkučiam, apžiū́rau Pv. Kad aš numirsiu, kas daržus ravės, gyvulius apžiūrė̃s? Mžš. Mes nevažiuosim, kas manę išleis, kas gyvulius apžiūrė̃s Krs. Atvažiuoja, karves apžiū̃ri duktė Kvr. Viską esu apžiūrė́jusi – i karvytę, i paršelį Mžk. Gyvuliai palaikiai, neapžiūriamì Ll. Rytą tik pakilni, gyvolius àpžiūri i bėgi į darbą Krž. Reik numie sėdėti ir numus apžiūrėti BM378(Krp). Čia bobulė vėl bėga, išvarinėja pati gyvulius, kiaules, apžiūro visus kampus, kad neliktų kuris gyvulys, ypač kiaulė V.Krėv. Tik pusryčių parėjęs, susiprato paklausti moterų, ar buvo kam pamelžti karves ir apžiūrėti visa kita A.Rūt. Gražūs jų javai, gražūs galvijėliai, dėl ko nebus gražūs, kad teip apžiūri viską? Tat.sutvarkyti, prižiūrėti: Tas piliakalnis buvo labai gražiai apžiūrė́tas Pns. Jau jos kapai tai labai apžiūrė́ta . Geras sodas, tik niekas neapžiū́ro Azr. Jeigu eidavo bičių apžiūrė́t, tai tuomet išima vieną plautelį, antrą neliečia Sk. Kalvis [išvykdamas] paprašė susiedo apžiūrėti kalvę, kad kas nepavogtų geležis LMD(Rz). Ateinu, apžiūriù [darželį], tada jau einu kita dirbtų Slm. Pas mane žydi, aš apžiūriù [gėles] Sdb. Mergyte mano, kodėl neapžiū́rai savo darželio? (d.) Zp. | Mokytojui vienam apie septyniasdešimt vaikų per penkis skyrius buvo sunku apžiūrė́ti Ktč. | refl. intr., tr. Ls: Ana apsižiū̃ri apie namus Šr. Argi negãli vienos bobos apsižiūrė́t – ne tiek daug ruošos Vdžg. Reikia eit apsižiūrė́t gyvulius Pns. Padavė da ant nakties galvijams ir viską apsižiūrėjęs užkėlė vartus Ašb. Apsižiūrė́ta, tik nedašerta Drsk. Moteriškutė sena, bet gyvulius apsižiū́ro Srj. Darbo man dabar nedaug – tik keturis gyvulėlius apsižiūriù Mžš. Šiandie pirkioj greitai apsižiūrė́jau Brš. Aš jau apsìžiūriu vakare, o jos dar neparvažiuoja Stk. Aš paskiau prausiuos, kai viską apsižiūrė́siu Trak. Mano mergiūkštė apsižiū̃ri gryčią, panelė jau – devyniolikiai metai Šr. Kai ji apsižiūrė̃s gaspadą, eis su seseria uogaut Šil. Vėlai apsižiūrė́jom, tai jau ir vakaras Pv. Da apsìžiūra aplei kuknę Klm. I karvę pasimelžiu, ir kiaules pasišeriu, ir avis apsižiūrau Plv. Taigi apsižiūrė́k, kai darbas an darbo Sug. Mudu su motina jau senstame, tik apie namus apsižiūrime V.Myk-Put. 4. tr. Lp išdirbti: Reikia gerai apžiūrė́t laukus Lb. Jei žirnius apžiūrė́t, da labiau šernai eis . Tai ji mus mokino kas valandėlė kokie darbeliai dirbti, kaip laukelis apžiūrėti Db. | refl. tr.: Savo žemę tik apsižiū́rom ir tep gyvenam Brb. Jau pensinykas, jau aš saũ kap tik apsižiū́rau Alv. 5. tr. pasirūpinti: Reikia valgyt išsivirt, švara apžiūrė́t – vienam, kai pagalvoji, daug darbo Mžš. Te Dievas galingas visuomi, o ypač sveikata apžiūri jūsų mylistas V.Piet.pateikti, duoti, aprūpinti: Šeimininkė, matydama Oną silpnyn einant, parvedė kunigą, kuris ją dailiai apžiūrėjo šventais sakramentais . Tuos mažus ir didelius apžiūri sakramentais . 6. tr. patikrinti: Karininkas apžiūrė́jo tą pažymėjimą i pasilaikė Plšk. Jeigu nori lašinių parduot ant turgaus, turi nešt į veterinariją apžiūrė́t Jrb. Žemės bankas buvo, nu tai žmonėm duoda paskolas: atvažiuoja komisija, apžiū̃ri, kiek žemės, – žemės daug, duoda paskolos daugiau Rk. Savo nagais neapžiūrė́k, viskas iširs Ėr. Karalius atsakė, jog eis kareivių apžiūrėti LMD(Žg). Siuntė mane motinytė eit kopūstų daržan – kopūstų apžiūrėt ir žolės apravėt LTR(Brž). Apžiūrėti spąstus ir kilpas kartą per savaitę reikia būtinai . Vamzdynus reikia periodiškai apžiūrėti iš išorės . 7. tr. pamačius ką gera slapta sunaudoti: Ano uogelės, kiaušeliai apžiūrė́ti, kur skaniau kas Krš. Ka jos (kriaušės) pradeda birėt, vaikai jas apžiū̃ria Jnš. Kas čia tuos obuolius bus apžiūrė́jęs Plv. 8. refl. atsigręžti, apsidairyti: Apsižiūrė́j[o] – šuniukas paskui jį bėga Zt. 9. refl. tr. apsiklausus numatyti, susirasti, susiieškoti: Apsižiūrėk kur žemės sklypelį ir pirkis J.Jabl. Sako, tu turi apsižiūrė́jęs mergaitę? Pn. Apsižiūrė́k kur kokią geresnę kumelėlę nusipirkt, su bet kokia molynės neišarsi Skrb. Pas tokią senutę kampą apsižiūrė́jom Pjv. Tėvas norėjo in Vilnių važiuot, imt slūginę apsižiūrėt LB167. Apsižiūrėsiu kur kampą mieste, susimesim ir gyvensim V.Bub. Dabar važinėja, apsižiū̃ri vietas, kur patiks – apsigyvens Mžš. O jis jau buvo kur apsižiūrė́jęs, na ir pastatė namą an glotnių kerčių Nj. 10. tr. pažvelgus susargdinti, nužiūrėti: Ai va, sako, tas ir tas akim apžiūrė́jo, jo akys negeros, ir jau gyvulys neauga Sld. Mamytė sakydavo: jau apžiūrė́jo kas tą teliuką Svn. Kap apžiū́ro kiaulę, užkeri, tai neėda Lp. Ėglium gyvulius rūkom [pavasarį], kad negeros akys neapžiūrė́tų Lel. Jeigu įtaria, kad galia čia apžiūrė́t, reik vaiką atžagarią įvest į tokią gryčią aba įnešt atžagarią Šd. Atžindukų apžiūrėti gyvuliai suserga LTR(Užp). Kai apžiū̃ri, sako, žiedą nusimauk, viedran indėk, pamelžus išimsi – ir pastaisė karvė Sur. | refl.: Saugo tuos vaikus, kad kokia neįeit, neapsižiūrė́t Brž. 11. tr. suvedžioti: Tokia tyki mergšė, ir reikėjo tam padlai apžiūrė́t nabagę Vs. 12. tr. prk. sužeisti: Neik arti prie arklių, ba kap apžiūrė̃s, tai žinosi Pns. \ žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; įžiūrėti; išžiūrėti; nužiūrėti; pažiūrėti; paržiūrėti; peržiūrėti; piesižiūrėti; pražiūrėti; prižiūrėti; razžiūrėti; sužiūrėti; užžiūrėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apžiūrėti — vksm. Apžiūrėti pãrodą, naujàs pãtalpas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apžiūrėjimas — sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ; R63, Sut, D.Pošk, N, LL124,270, L → apžiūrėti: 1. Vavelio apžiūrėjimą baigiame nuostabiomis Vito Stvošo skulptūromis J.Balt. Peronų aikštėje būna dengtos ar atviros keleivių išvykimo ir atvykimo, autobusų stovėjimo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peržiūrėti — Š, NdŽ, KŽ, peržiūrėti, paržiūrėti Akm, Krtn, Sg, Bt; D.Pošk, S.Dauk, DŽ1 1. tr. H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, LL188, L, Rtr kiaurai matyti, permatyti: Paržiūrimas daiktas, par kurį galì parmatyti kiaurai J. Langus reikia numazgoti, kartais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvaikščioti — 1. tr., intr. Q73,262, 571,572, Sut, N, KII257, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Klk, Kpr aplink apeiti; apeinant apžiūrėti: Apvaikščioju lauką K. Apvaikščiok laukus, kad nebūtum iškados J. Vidury nakties išejo oran apvaikščiotų namų BM8(Skp). Padirbo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išveizdėti — 1. tr., intr. K, Rtr, NdŽ, KŽ apžiūrėti, išžiūrėti, išžvalgyti: Vaikai išveizdi visur Dbč. Ižveizdėsiu Jeruzalem su žiburiais DP10. | Kurius jis pirma išveizdėjo (numatė), tus ir paskyrė RBPvR8,29. | refl. K, KŽ. ║ tr. KŽ patikrinti, apžiūrėti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžiūrėti — išžiūrėti, išžiū̃ri (išžiū̃ria, išžiūro), ėjo Š, KŽ, DŽ1; R42,128, MŽ57,168, N 1. tr. gerai apžiūrėti, išžvalgyti: Dar kartą gerai išžiūrėjo savo dovanas NdŽ. Turiu daug nuotraukų, čia visas išžiūrėsim Kč. Išderėk, išžiūrėk, parvežk ir uždirbt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parodyti — 1 parodyti DŽ; Q638, H163, R397,410, K, Sut 1. tr. duoti pažiūrėti, apžiūrėti: Parodžiu SD268. Parodykit man jūsų rankas N. Patvykst sijoną pakėlusi, viską savo parodė girta J. Aš parodžiau jai tas skarytes JnšM. Parod , ką tu čia turì! Arm. Ką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pažiūrėti — pažiūrėti, pažiū̃ri (pàžiūri, pažiūro), ėjo Rtr, KŽ, DŽ1, LzŽ 1. intr., tr. H155,157, D.Pošk, S.Dauk, N, M, LL165,233,275, ŠT12,16,372 atkreipti akis, mesti žvilgsnį, pažvelgti: Ji pažiūrėjo aukštyn, bet nieko nematė NdŽ. Prasivėręs duris… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prieiga — prìeiga sf. (1) NdŽ, pryeiga (1) K, prieigà (2) Dk; SD308 1. R, I priėjimo vieta, priėjimas: Te sunkios prìeigos esama in malkas – visur ažusėta Trgn. Nėr prìeigos in upės rūbam velėt Ktk. Prìeiga geresnė [prie to ežero] paspraustie Dglš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rodyti — 1 rodyti, o (rodžia Kp, Čb, Sn; PK93, ija; N), ė ( ijo) 1. tr. R, Sut, N, K duoti pamatyti, teikti žiūrėti, apžiūrėti: Man rodos, aš tau rodžiau mano pirkalus J. Rodyti kam paveikslą, nuotrauką NdŽ. Dabar nerodžiu nieko niekam JnšM. Dedąs pinigus …   Dictionary of the Lithuanian Language